Die with Zero kaip irgi finansinė, bet ir nelabai – labai siejasi su “greitkeliu”. Panašiai su ten minėja idėja taupyti tam kad į pensiją išeitume su daug pinigų ir ramiai ir saugiai gyventume, autorius pateikė labai gražią metaforą – jei gyvenimo pabaigoje, kad ir kada ji bus, mirštame su 500 000 $, tai gyvenimo eigoje praleidome 500 000 $ vertų patirčių. Vietoje to kad kai esame sveiki išbandytume daug visko, pakeliautume, patirtume pasaulį, nukeliam visus malonumus į neapibrėžtą laiką ateityje (vat kai išeisiu į pensiją tai keliausiu).
Blogiausia taupymo teorijoje, kad kai išties pasensim (dėl sveikatos, labiausiai, bet ir įsipareigojimų), tiek ir norėsis keliauti (ir patirti), tad vietoje to kad kurtume prisiminimus čia ir dabar, tiesiog nesukursim nieko (užtat bus geras kapšas pinigų banko sąskaitoje). Pavartęs tą knygą kitaip įvertinau savo keliones po pasaulį – taip, nors išleidau daug, atsilikau karjeros prasme nuo bendraamžių, bet nuolat prisimenu tas smagias patirtis ir pažintis kelionės metu. Ir dabar nenorėčiau į nieką jų keisti.
Pats ilgokai sau neleidau kurti prisiminimų ir patirčių (nes maniau kad tai labai egoistiška), juolab taupiau pinigus kažkam ateityje, bet nuoširdžiai galiu pasakyti kad paskutiniai penki metai yra, prisiminimų prasme, tuštoki (vargu ar mirties pataluose prisiminsiu ir džiaugsiuos, kad tokį ar kitą žaidimą per dienas pražaidžiau ar šiaip pramiegojau).
Keli pastebėjimai ir ką galop reiškia tas Die with Zero:
– BET KAIP SU VAIKAIS?? Pinigus vaikams perleisti geriau ne palikimu, o kai jiems išties reikia (pradedant kurti šeimas, tarkim, o ne kai jie patys artėja pensijos laiko ir yra gerai prikaupę turto). Gauti didelį palikimą kai pačiam 50-60 m. nelabai ką ir bepakeis, tuo tarpu vaikams nuimti dalį finansinio spaudimo ar streso – ir, deja, labai spaudžia – ilguoju laikotarpiu bus geriau.
– Didelė dalis matematikos kodėl reikia pinigų gyvenimo gale (knygoje) yra paremta prasta JAV socialine sistema; išsivyščiusiose valstybėse (juokinga net rašyt), pinigų senatvėje reikia gerokai mažiau, tad ir paprasčiau mirti su nuliu sąskaitoje (garantuojama pensija, sveikatos apsauga dalinai nemokama ir t.t.).
– Neturima omenyje aišku visai kad nereiktų taupyti ar pamiršti kad rytojus ateis, bet svarbiausia negyventi išimtinai vien ateitimi, kad mirties pataluose gulint užpultų regret dėl to, kad taip ir nepabandžiau slidinėt, praleidau vaikų auginimą ar pirmuosius pasirodymus mokykloje, kad nesurizikavau pakeliaut po pasaulį.
