Labą rytą,

No rest for the weary (readers), panašu. Po pirmojo įrašo apie knygas susilaukiau įdomių komentarų ir papildomų klausimų. Vienas jų (darkart) privertė susimąstyti. Atsakymą pradėjau rašyti asmeniškai, bet eigoje suvokiau, kad galbūt išeitų ir kas nors viešesnio.

Šįkart, antradienį, manęs paklausė ne šiaip man įdomių knygų sąrašiuko, o tokios vienos, ypatingos, kurią perskaičius klausėjas taptų geresniu žmogumi. Gromuliavau šį klausimą penketą dienų ir bandysiu prie atsakymo prieiti šiame įraše.

O bet tačiau kur gi čia slypi bėda? Yra daug nuostabių knygų, išsirink vieną ir vualia – klausimas atsakytas. Deja, pirma turiu šį tą paaiškinti.

Po daugybės skaitymų (ypač self-help / tobulėjimo / atradimų knygų) supratau, kad realiai vienos geriausios nėra – ne tik kad knygos poveikis itin priklauso nuo Tavo gyvenimo etapo / sprendžiamų problemų, galų gale kiek gali su pačia rašytoja(-u) tapatintis ir kiek norėsi ja(-uo) pasitikėti ir pritaikyti perskaitytas mintis, o ir pačios knygos rašymo motyvacijos.

Dauguma knygų šiais laikais tokios – pasigriebia kokią nors idėją (mano mėgstamiausias pavyzdys – emocinis intelektas), prirašo daug raidžių ir bando sukelti kuo didesnį buzz’ą. Juk paprasta:

sausokas turinys (mažai rašymo laiko) + geras marketingas = $$$

Dar baisiau – jei tai knygos rašytos self-help guru (pirmi į galvą šovę – Castaneda, Tolle ir panašūs). Ne tik kad jie rašo temomis, kurios ant popieriaus skamba labai patraukliai (ypač vakarų pasaulyje dauguma žmonių Maslow piramide palipę aukštai, tai visokie nušvitimai ir savirealizacijos iškart traukia akį ir atveria piniginę), bet yra ir puikūs marketingistai – apipina save kone mitais, artėjančiais lyg sektantizmo ar keistos dvasingumo formos.

Jei esi skaitęs mano rašinius ankščiau, o ir iš pastraipų aukščiau, gali nesunkiai suprasti, kad esu baisus skeptikas. Idėja, ypač liečianti žmogaus psichologiją, jeigu nėra eksperimentais (arba kai kuriais atvejais, laiku) pagrįsti – turi būti nagrinėjami labai objektyviai.

Objektyvumą, mano nuomone, geriausiai išlaiko arba labai skeptiški filosofai, arba žurnalistai (juk jų toks darbas).

Enter Alain de Botton, Sam Harris ir Dan Harris (ne giminės, bet antrojo knygoje minimas pirmas). Na ir Markas (ne Palubenka).

Alain de Botton

Filosofija aš, bent universitete, visai nesidomėjau. Pirmajame knygų įraše jau minėjau apie filosofijos mokslo išsigimimą (intelektinę masturbaciją), tačiau yra keli, kurie man, kaip baisiam skeptikui, liko gerais filosofijos pavydžiais.

Alain jau minėjau, o ir siūliau jo knygą apie Proust’ą. Skaityti jos šio įrašo kontekste nebūtina, bet paklausyti interviu – ypač jei vengi filosofijos – rekomenduoju. Štai čia.

Kodėl aš darkart jį miniu? Filosofija senovėje buvo mokslas apie tai, kaip gyventi geriau – ne tik su savimi (tai XX a. nagrinėti ėmė psichologija), bet ir kaip elgtis visuomenėje / šeimoje / darbe / valstybėje. Alain senokai įkūrė The School of Life YouTube kanalą, kuriame trumpais filmukais vis pameta nedidelį krislelį – mintį, kurią gali pagromuliuoti ir galbūt pritaikyti savo gyvenimui.

Apie ramų gyvenimą:

Alain užtenka paklausyti, o jei kažkas sudomins – tuomet jau nerti giliau.

Sam Harris

Sam ir Dan Harris minėjau įraše apie meditaciją. Pirmasis, Sam’as yra labai skeptiškas ir objektyvus filosofas (ir drąsus, nes dažnai diskutuoja apie islamą).

Viena kelių rekomendacijų būtų jo esė “Lying”. Valandos paskaitymas, kuris gali pakeisti Tavo požiūrį į melą ir jo daromą žalą. Ši tema, kaip ne kaip, aktuali visiems, nes juk gyvename, ypač dabar, labai neprivačiame ir susipynusių santykių pasaulyje.

Po jos aš tapau brutaliai atviras – bene tiesiausias būdas prarasti dalį draugų / kolegų, bet įgyti tokių, su kuriais gali eiti tiesiai į apkasus.

Dan Harris

Dan’as yra žurnalistas, kuris iš savo perspektyvos knygoje Numeris 2: 10% Happier kalba apie savo kelionę keičiant gyvenimą – labiausiai meditacija. Tai nėra filosofinė knyga; nėra ir psichologinė. Ją reiktų priimti kaip grožinę knygutę ar istoriją, kuri gali sudominti gilintis toliau.

Nežinau, ar teko bandyti medituoti, kokie likę įspūdžiai, bet jei norisi kokio nors neįpareigojančio skaitalo šia tema – turbūt geresnio ir negaliu pasiūlyti:

“Meditation was radically altering my relationship to boredom, something I’d spent my whole life scrambling to avoid. The only advice I ever got from my college adviser, a novelist of minor renown named James Boylan (who later had a sex change operation, changed his name to Jenny, wrote a bestselling book, and appeared on Oprah) was to never go anywhere without something to read. I diligently heeded that guidance, taking elaborate precautions to make sure every spare moment was filled with distraction. I scanned my BlackBerry at stoplights, brought reams of work research to read in the doctor’s waiting room, and watched videos on my iPhone while riding in taxicabs. Now I started to see life’s in-between moments—sitting at a red light, waiting for my crew to get set up for an interview—as a chance to focus on my breath, or just take in my surroundings. As soon as I began playing this game, I really noticed how much sleepwalking I did, how powerfully my mind propelled me forward or backward. Mostly, I saw the world through a scrim of skittering thoughts, which created a kind of buffer between me and reality. As one Buddhist author put it, the “craving to be otherwise, to be elsewhere” permeated my whole life. The net effect of meditation, plus trying to stay present during my daily life, was striking. It was like anchoring myself to an underground aquifer of calm. It became a way to steel myself as I moved through the world. On Sunday nights, in the seconds right before the start of World News, I would take a few deep breaths and look around the room—out at the milling stage crew, up at the ceiling rigged with lights—grounding myself in reality before launching into the unreality of bellowing into a camera with unseen millions behind it.” ~ Dan Harris

Knygoje aprašomi interviu su guru (brrr), jo įspūdžiai medituojant (ir savaitinėje tylos stovykloje), bei kaip keitėsi jo psichologija.

Lyrinis nukrypimas, štai, šiandien (2016.03.26) darytas screenshot’as iš mano meditacijos aplikacijos (streak’as išties ilgesnis, tik aplikacija buvo sulūžusi ir negalėjau oficialiai medituoti, booo):

Du dalykai, kuriuos atradau / supratau apie meditaciją:

~ Mano mėgstamas posakis: kasdien reikia medituoti po 10 minučių; jeigu neturi dešimties minučių, tuomet reikia medituoti po valandą.

~ Meditacija yra panašiau į sportą nei ankščiau galvojau. Yra sakoma, kad medituojant vyksta ir fiziniai pokyčiai smegenyse. Tačiau kaip sporte būna traumų, taip ir medituojant – po ilgo laiko tarpo pagaliau panėrus gilyn į save gali išlįsti ir paryškėti daugybė kamavusių bėdų. Užtat jas spręsti būna lengva!

Marcus Aurelius “Meditations” / Seneca “On the Shortness of Life”

Apie stoikus užsiminiau knygų įraše, tad pernelyg nebesiplėtosiu – tiek “Marko”, tiek Seneca’os rašiniai nebuvo kuriami tam, kad užsidirbtų milijonus. Jiems (ypač Marcus’ui) tai buvo galimybė susidėlioti savas mintis ant popieriaus ir palikti kone vadovėlį, kaip elgtis teisingai, garbingai ir gyventi ramybėje su savimi ir kitais.

Taip taip, jas skaityti sunku, o ir daug kas atrodys “huh? Kas čia per nesąmoningos sunkiai suprantamos rašliavos”. Bet jei norėsi iškart kažko gilesnio (priešingai nei 10 % Happier, kur rimti klausimai siūlomi švelniau), siūlau pradėti nuo šių dviejų knygų:

Meditations: kompiuteryje, popierinė.

On the Shortness of Life: kompiuteryje, popierinė.

“No man has been shattered by the blows of Fortune unless he was first deceived by her favours. Those who loved her gifts as if they were their own for ever, who wanted to be admired on account of them, are laid low and grieve when the false and transient pleasures desert their vain and childish minds, ignorant of every stable pleasure. But the man who is not puffed up in good times does not collapse either when they change. His fortitude is already tested and he maintains a mind unconquered in the face of either condition: for in the midst of prosperity he has tried his own strength against adversity.” ~ Marcus Aurelius

Tikiuos, kad šios knygos Tau padės atrasti kažką daugiau savyje ir padarys geresniu žmogumi.

Juk pavasaris. Reikia džiaugtis ir mylėti!